retuomiais

retuõmiais adv. Lnkv žr. retuomečiais: Senelis tik vasarą tenulipdavo nuo pečiaus ir tai retuõmiais Grž. Retuõmiais možna ir ant alaus nueit, tik ne kožną dieną gert Skrb. Kurie pardavę nėjo užeigon, tai su kaimynais šnekučiavosi prie savo vežimo, kramsnodami sūrį ir patraukdami retuomiais iš viso pusbonkio rš.